suktelnus

×suktelnùs, -i (hibr.) adj. (4) 1. apvalus.

suktel̃niai adv.: Kai kur gal biškį suktelniaũ nuimt, o šič tai možna pridėt Slm.

2. žr. 2 sukrus 1.

suktel̃niai adv.: Suktel̃niai tik [virves] suk Grž. Nesuk suktel̃niai, kad nepartrūktų Jnšk.